Titulinis
Apie mus
Planai
Jei norite tapti nariu
Dėkojame
Mūsų Žagarė

 

 

Žagarės Kultūros centras

Žagarės Kultūros centras

 

Naujos Miesto aikštės vizualizacija

Aikštės projektas

 

Skveras

Žagarės skveras

 


 

 

 

 

Asociacija "Žagariečiai" kartu su organizacija Lithuanian Link organizavo 2009-2010 mokslo metų pažangiausio Žagarės gimnazijos abituriento konkursą, kurį laimėjo Milda Norvilaitė.

Milda Norvilaitė

Džiaugiamės kartu su Milda, linkime jai sėkmės studijuojant ir kviečiame šių mokslo metų Žagarės gimnazijos abiturientus siekti maksimalių rezultatų, nes pažangiausio abituriento konkursas tęsiasi.

Su konkurso sąlygomis galite susipažinti
čia ....

 

 

 

Žagarė kontaktai rašyti laišką

 

Po truputį rutuliojasi naujas svetainės sprendimas

Peržiūrėti čia ...

Pasiūlymai ir pastabos būtini!!!

 

 

 

Atviras laiškas - pamąstymas

Gerbiamieji žagariečiai,

penktadienį, spalio 29 dieną, Žagarės Kultūros centre įvyko dar vienas rajono valdžios atstovų, vadovaujamų vicemerės Rimantės Misiūnienės, susitikimas su žagariečiais. Dalyvavome ir mes, trys asociacijos „Žagariečiai“ atstovai: Valdas Balčiūnas, Remigijus Byčius ir Artūras Vaškevičius. Šis laiškas - pamąstymas parašytas autoriaus pasisakymų susitikime pagrindu.

Vienas dalykas neabejotinai geras – valdžia panoro bendrauti. Visa kita sudėtingiau.

Susirinkimas buvo labai griežtai skirtas skvero – aikštės temai. Mums, atvažiavusiems tris šimtus kilometrų iš Vilniaus tai buvo skriauda, nes tikėjomės galimybės pasisakyti ir vandentiekio klausimu. Aikštė, be abejo, svarbu, tačiau tai estetikos, įvaizdžio reikalai, o vandentiekis ir kanalizacija – socialinė problema. Ir labai didelė bei neaiški problema.

Labai norisi tikėti, kad susitikimo organizatoriai buvo nuoširdūs ir nesumanipuliavo skvero rūpesčiais, nustumdami į antrą planą vandentiekio negeroves. Juolab norisi taip galvoti, nes lapkričio dešimtą dieną vėl kviečiami žagariečiai ir vėl diskusijai apie idėjas aikštei!

Kiek nustebino uolios organizatorių pastangos susirinkimą paversti idėjų generavimo vakaru. Dar didesnę nuostabą sukėlė toks „smegenų šturmo“ imitavimas, kai išaiškėjo, jog visiems gerai žinomas piešinukas pirmą kartą žagariečiams buvo parodytas prieš dvejus metus, jau tada buvo išsakyta pastabų IR DVEJUS METUS NIEKAS NIEKO NEDARĖ! Vėl rodomas tas pats plynės piešinukas! Kaip sakė vienas kompiuterines technologijas išmanantis žagarietis, tai dviejų valandų darbas. Kyla pagrįsti įtarimai, jei ne garsieji asociacijos „Žagariečiai“ laiškai, tikėtina, šis piešinukas su granito trinkelėmis iš Kinijos būtų tapęs realybe

Tačiau tai dar ne viskas. Išaiškėjo, kad iš tiesų aikštės koncepcijos po šiai dienai nėra jokios. Iš esmės sumanymas egzistuoja toks: reikia sutvarkyti aikštę. Kas gi tam prieštarauja? Tačiau toliau, pradėjus šnekėti apie medžius, projektuotojai skuba paaiškinti, kad gali medžių palikti ir daugiau, pasiskundus, kad suoliukai per arti gatvės, skuba pasakyti, kad juos galima pastatyti vos ne bet kur, sušnekus apie skulptūrinius – plastinius akcentus, projektuotojai sutinka su pačiais įvairiausiais siūlymais, lyg skulptūrų parką kurtų. Žodžiu, situacija keistoka.

Apie skulptūras keli žodžiai atskirai. Skvere jau yra akcentas. Prasmingas pasiūlymas pažymėti aikštėje žydų holokaustą. Tokią idėją, atsiųstą Cliff Marks, JAV gyvenančio Žagarės išeivio, pateikė „Žagarietis“ Valdas Balčiūnas. Tačiau reikalas tas, negalima vienoje aikštėje statyti kelių ženklų. Visais laikais miesto aikštėje būdavo vienas erdvę formuojantis prasminis žymuo (obeliskas, skulptūra, arka ir pan.). Žagarėje taip pat tikslinga pasirinkti, kuris – dabar esantis žuvusiems už laisvę, ar holokausto (buvo toks siūlymas) turėtų juo tapti. Tačiau problema, kad esantis aikštėje paminklas plastiškai nelabai profesionalus, priedo lyg ir nesimbolizuoja Žagarės, kaip vieno seniausių Lietuvos miestų...

Todėl mano kukliu matymu turėtų būti sukurtas 800-mečio paminklas, pritaikytas naujiems aikštės mastelių reikalavimams. O žydų atminčiai turėtų atsirasti ne siūloma lentelė, o normali stela, su tvarkingai organizuota aplinka, su amžinąja ugnimi. Ir tai turėtų būti aikštės perimetre, gal šalia Kultūros centro, gal prie istorinio (jei tokių aikštėje yra) holokausto pastato. Galima numatyti ir daugiau meninių – istorinių įvykių ar asmenybių pažymėjimo vietų skverą supančioje aplinkoje. Analogiškai atsirastų nauja vieta ir paminklui „1944–1953 m. Žagarės apylinkėse žuvusių partizanų atminimui”, dabar stovinčiame skvero pakraštyje. Taip organiškai susilietų Žagarės centrinė aikštė su aplink „besisukančiais“ istorijos tarpsnius, tragedijas, asmenybes bylojančiais paminklais. O pačioje aikštėje galėtų jaukiai apsigyventi įvairūs istoriniai mažosios architektūros elementai, kaip pavyzdžiui ponios Romualdos Vaitkienės prisimintas „pumpis“. Čia jau iniciatyva architektams.

Labai abejočiau, ar reikia atstatyti buvusius prekybos statinius, tikriausiai jų vertė tik atminties. Nesu įsitikinęs ir dėl spalvotais akmenukais „išpaišytų“ aikštėje kvadratukų - tai ne po žeme glūdinčius pagonybę menančius pamatus žymintys analogai Katedros aikštėje Vilniuje. Žagarėje tai nepasiteisina ir atrodo pigokai.

Štai taip po truputį formuojasi viena iš galimų koncepcijų: jauki istorinė aikštė su stipriu meniniu akcentu ir aplink Žagarės istorijos iliustravimas stelomis, biustais, statulomis, memorialinėmis lentomis. Žinoma, toks sumanymas ilgalaikis, tačiau projektuojant pačią aikštę reikėtų viską numatyti.

Dar grįžtant prie spalio 29 dienos susitikimo. Žagariečiai labai aktyvūs, jiems rūpi aikštės ateitis. Idėjų žmonės prisakė begalę, daugiau tikrai nebebus. Tikiuosi, jos užfiksuotos. Todėl esu įsitikinęs, kad planuojamas susirinkimas dešimtą dieną tiesiog nebereikalingas. Tai būtų panašu į siekimą atidėti rimtus darbus. Atėjo metas profesionalams. Jie turi pasiraitoti rankoves ir kuo skubiau pateikti kelis konceptualius, labai aiškiai argumentuotus pasiūlymus Žagarės visuomenei. Svarbu, kad prasidėtų bent koks kūrybinis judėjimas.

Įdomus niuansas. Visiems žinomas Edmundas Vaičiulis rodė ne mažiau penkiolikos pavardėmis ir parašais užpildytų lapų. Nei vienam valdžios atstovui jų neprireikė! Nei vicemerė, nei Žagarės parko direktorius, nei Žagarės seniūnė nesuprato, kad jie privalėjo BENT PAIMTI tuos lapus. Jie privalėjo suprasti, kad turi fantastišką progą parodyti tikrąjį dėmesį žmogui, žmonėms, ne paradinį. Jie nesuprato. O Vaičiulis grįžo į savo kėdę pasibrukęs lapus po pažastim...

Ir apie pinigus. Išgirdome, kad aikštei skirta trys su puse milijono! Sunku ir įsivaizduoti. Mes neabejojame, kad Europos pinigai bus prasmingai ir naudingai sunaudoti reprezentacinei Žagarės aikštei. Mes tiesiog nesutiksime, jei bus kitokių bandymų.

Susirinkimui baigiantis keli žagariečiai garsiai pareiškė, kad norės pamatyti technines sąlygas, kurios bus formuojamos artimiausiu laiku. Tai buvo bene džiugiausia akimirka per dvi valandas trukusį susitikimą. Žmonės imasi kontrolės! Mes sukėlėme diskusiją ne veltui! Randasi tikroji demokratinė savivalda!

Na, apie demokratiją, savivaldą – kitą kartą. Ir apie vandentiekį bei kanalizaciją taip pat.

Artūras Vaškevičius, Asociacijos „Žagariečiai“ narys

Miesto centras

 

KREIPIMASIS
2010-10-14

DĖL PLANUOJAMOS MIESTO AIKŠTĖS REKONSTRUKCIJOS ŽAGARĖJE

(...) Mes, gyvenantys, gyvenę, o gal ir vėl gyvensiantys Žagarėje džiaugiamės naujomis socialinėmis, kultūrinėmis ar kitomis iniciatyvomis, gerinančiomis Žagarės gyventojų aplinką ir buitį. Išvalyta Švėtė, žadama tvarkyti aikštę, artėja ir vandentiekio bei kanalizacijos projektų įgyvendinimas. Visa tai džiugina, bet kelia ir klausimų, į kuriuos norėtume atsakymų.

Skaityti visą ...

 
 

 

 Žagariečiai © 2011 Sprendimas 444.lt